pradi
 

















 
 
 
 
 Vilniaus arkivyskupo metropolito kardinolo Audrio Juozo BAKIO homilija v. Miiose meldiantis u a.a. Prezident Algird Mykol BRAZAUSK
 
 

Brangieji,

mirties akivaizdoje mogaus gyvenimo prasm ir vert atsiskleidia ypatingu bdu. Sukurti pagal Dievo paveiksl ir panaum, mes nenumaldomai ilgims ir troktame Krjo dovanoto gyvenimo. Tokio gyvenimo, kurio nevaro prabgantis laikas, kuris nepasta netekties ir atskleidia mums aminybs tikrov.

Šiandien evangelijoje Kristus sako: „A esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tv kitaip, kaip tik per mane“ (Jn 14, 5–6).

Š Keli atrasti ir juo keliauti mus pirmiausia galina Krikto malon. Daugelis moni turi bti labai dkingi savo tvams, kad jie pakriktydami savo atalas parod jiems tikrj gyvenimo keli – Krist. „Kriktu trauktas Krist, pakriktytasis padaromas panaiu Krist. Kriktas spaudia krikioniui dvasin neidildom jo priklausomybs Kristui ym. Tos yms nepanaikina jokia nuodm, net jeigu ji sutrukdo gauti Krikto teikiam iganymo vaisi“ (KBK 1272). Geriausia, k tvai gali duoti savo vaikams, – tai padti jiems susitikti su Kristumi, kuris yra itikimas ir kantrus kiekvieno mogaus kelions palydovas, Atpirkjas ir Gelbtojas.

N vieno mogaus gyvenimo kelion nebna aiki ir tiesi. Pasaulis yra nuolatin grio ir blogio kovos vieta. mogui ne visuomet lengva atskirti gr ir ties. Dar sunkiau rytis griui tarnauti ir tiesa gyventi. Todl mums btina pagalba, kuri gali suteikti ne kiti mons, ne abstrakios gamtos jgos, o vienintelis konkretus Kristus. Jis mums sako ess tikroji Tiesa. Jame esame skiepyti kaip akel medio kamien, Jo meil mums buvo apreikta ant kryiaus. Nuo Golgotos kalno spinduliuoja Tiesa, kuri neieko sau garbs ir malonum, bet trokta save atiduodama gelbti paklydlius, kad jie gyvent.

Kas yra tiesa? – ironikai klaus Pilotas Kristaus. Š klausim su dar didesniu skepticizmu iandien nuolat kartoja mus supantis pasaulis. Taip yra todl, kad Tiesa nepatogi ir nemylima. Visaip stengiamasi j paversti reliatyvia, pritaikyti savo vienadieniams tikslams. Todl vieninteliame Kristuje Tiesa gyja tikrj vert ir neutemdom aikum. Net ir daug klajojs bei klyds, mogus Atpirkimo dka turi galimyb atsiversti, atsigrti Ties, kuri spindi Kristaus veide.

Pagaliau Kristus yra ms tikrasis Gyvenimas. Apatalas Paulius sako: „Jei mes esame mir su Kristumi, tikime ir gyvensi su juo. Mes inome, kad prisikls i numirusi Kristus daugiau nemirta; mirtis jam nebeturi galios“ (Rom 6, 8–9). Gyvenimo saulei palietus horizont, ms akys ieko to, kas yra anapus emikosios tikrovs. Daugyb dalyk, kurie atrod svarbs ir reikmingi, kuri taip atkakliai siekme, u kuriuos nirtingai kovojome, dl kuri jaudinoms, nebetenka prasms. Vienintelis svarbus klausimas, kuris ikyla prie mus – tai gyvenimas: kas jis yra, kas su juo bus, ar jis pasibaigs?

emikojo gyvenimo pradia ir pabaiga susitinka svarbiausiame ms egzistencijos take – Krikto malonje. Katalik Banyios Katekizmas sako: „Kriktas yra aminojo gyvenimo antspaudas. Tikintysis, ilaiks antspaud iki galo, tai yra liks itikimas savo Krikto priesakams, gals mirti, paymtas tikjimo enklu, lydimas savojo tikjimo, laukdamas jo atbaigimo – palaimingojo Dievo regjimo – ir turdamas vilt prisikelti“ (KBK 1274).

Vis dlto, Krikto malons dka gautas naujas gyvenimas nepanaikina mogaus prigimties trapumo – jo silpnumo ir polinkio nusidti. Todl Kristus mus kvieia: „Atsiverskite ir tikkite Evangelija“ (Mk 1, 5). Maa to, Jis padeda gyvendinti kvietim. Iganytojo mirtis ant kryiaus ir jo gailestinga meil pirmiausia buvo parodyta nusidjliams, idant ie atsiverst ir priimt tikrj Gyvenim. Banyia visus laiko savo prieglobstyje. Ji nuolat kvieia atgailai ir atsinaujinimui, idant jos nariai bt nuskaistinti ir su visiku pasitikjimu Viepaties atlaidumu perengt mirties slenkst.

Gims tikinioje eimoje, Prezidentas Algirdas Mykolas per Krikt buvo vesdintas Banyi, katalik bendruomen. Bdamas auktas ateistinio reimo pareignas, jis ilgus metus gyveno nuo ios bendruomens atsiribojs. Taiau dievobaimingumas isilaik jo irdyje, tv skiepytas supratimas, kas yra venta, k btina gerbti, paliko pdsakus jo smonje. Todl pasikeitus visuomeninms slygoms jis palaik Banyios restitucij ir rod deram pagarb tikinij jausmams. Eidamas valstybs vadovo pareigas, jis pagarbiai pasitiko pirm kart Lietuv aplankius Šventj Tv Jon Pauli II ir kiek galdamas prisidjo, kad jo apatalikoji kelion bt patogi ir sklandi.

Krikionikas ugdymas ir suvokimas, kad nesame pasaulio valdovai, kad mus nuolat lydi Apvaizdos vilgsnis, velion skatino vengti atri sprendim, neaitrinti aizd, atsivrusi sunkiuoju laikotarpiu. Pagal savo supratim jis siek, kad visi lietuviai, nepaisant j praeities, rast savo viet Nepriklausomyb atgavusioje valstybje, ir todl tapo ypatinga atrama tiems, kuriuos slg kolaboravimo nata. Jis ireik staigi permain sukrstos, sunerimusios daugumos lkesius, knijo stabilumo siek. Pasirinktoji pragmatin ir realistin kryptis netenkino puoseljusi auktesnius idealus, taiau buvo gyvendinama apdairiai ir nuosaikiai.

Ši met vasario pradioje, per Pasaulin ligoni dien, lankydamas Santariki klinik pacientus, aplankiau ir Prezident Algird Brazausk, kuris tuo metu buvo reanimacijos palatoje. Jis man tada pasak: „Su dideliu susidomjimu skaitau Šventj Rat. Man labai imponuoja Kristus.“ emikos kelions pabaigoje, kai susiaurja biiuli ratas ir vis maiau moni patraukia ms dmes, su mumis lieka Kristus, Jis ikyla centr, nes vienintelis palyds mus aminyb. Kaip iandien girdjome sakant v. Pauli: „kriktu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jzus buvo prikeltas i numirusi Tvo lovinga galia, taip ir mes pradtume gyventi aminj gyvenim“ (Rom 6, 4).

Dkokime Dievui, kad Jis parod mums tikrj Keli, Ties ir Gyvenim. Dkokime tvams, kurie Kriktu ir krikioniku ugdymu eimoje suteik mums aminybs krait. Jei ir ne visuomet buvome Dievui itikimi, Jis nuolat ms laukia, niekados neapleidia. Paklysti gyvenimo kelyje yra mogika, taiau visi esame kvieiami sugrti Tiesos akirat. Tai gali tik tie, kuriems Kristus yra savas, kurie ilaik Krikto metu duotos vaks ilum ir vies. Telydi i viesa velion aminuosius namus, o mums visiems tenuvieia tikrj Keli ir tepadeda gyventi Tiesa, kuri mums byloja, kad esame sutverti nesibaigianiam buvimui Dievo artumoje.

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi